NAUJIENOS

 

  • 002 Saviizoliacija
  • Psichologinė pagalba

SVARBU!

Saviizoliacijos metu gali pasireikšti:
•    Nuobodulys ir nusivylimas
Pailgėjęs praleistas laikas namuose gali sukelti nuobodulio ir vienišumo jausmą. Asmeninės laisvės praradimas, susijęs su izoliacija ir karantinu, gali sukelti nusivylimą.
•    Dirglumas ir pyktis
Galite patirti padidėjusį pyktį išdavusioms karantino ar izoliavimo įsakymus institucijoms, arba  atvirkščiai,- jei jaučiate, kad galite susidurti su virusu dėl kito žmogaus aplaidumo. Ilga saviizoliacija padidina tarpusavio konfliktų tikimybę.
•    Nerimas ir baimė
Galite jausti padidėjusį nerimą ar bijoti dėl savęs ar savo šeimos narių, kurie gali susirgti COVID-19 infekcija. Keičiantis įprastiems gyvenimo įpročiams, galimas padidėjęs nerimastingumas dėl maisto ir asmeninių atsargų įsigijimo, laisvalaikio praleidimo ar šeimos priežiūros įsipareigojimų vykdymo. Kai kuriems žmonėms gali būti sunku miegoti ar susikoncentruoti į kasdienes užduotis.
•    Gilus liūdesys, depresija
Atsiribojimas  nuo darbo ir kitos prasmingos veiklos ar socialinių ryšių sumažėjimas keičia jūsų kasdienybę. Tai  gali sukelti gilų liūdesio jausmą. Jei sergate ar susidūrėte su kažkuo sergančiu, galite jaustis stigmatizuoti  kitų, bijančių, kad bendraudami užsikrės nuo jūsų. Tai gali sustiprinti negatyvių jausmų pasireiškimą bei jų intensyvumą.

 

PADĖKIME SAU!
Trys mokslu pagrįsti būdai, padedantys sumažinti negatyvius jausmus:
1.    Savistabos būdu pagaukite savo mintis ir paklauskite savęs ar iš tikrųjų taip yra, ar tik taip galvojate?  Pavyzdžiui, jeigu nerimaujate, kad susirgsite, pakeiskite frazę iš ,,Aš susirgsiu“  į  ,,Aš tik galvoju, kad galiu susirgti“. Šio pratimo metu palaipsniui atskirsite ir įsisąmoninsite, kad tai ką jūs galvojate, nebūtinai yra tikrovė.

2.    Įvardinkite savo jausmus ir spontaniškai aprašykite juos.


Kada jie prasidėjo?
Kas tuo metu vyko?
Kokie įvykiai paskatino tokiems jausmams atsirasti?
Kokie žmonės su tuo labiausiai susiję?
Ko labiausiai bijote?
Kokia šių įvykių prasmė?  


Apie dominuojančius negatyvius išgyvenimus rašymui skirkite 15 – 20 min. kasdien, mažiausiai keturias dienas iš eilės. Daugybė pasaulio mokslinių tyrimų patvirtino ekspresyvaus rašymo technikos naudą fizinei ir psichikos sveikatai. Tokiu būdu išveikiamos ir įsisąmoninamos emocijos, perorganizuojamos mintys, sunkumai įgauna platesnį spektrą, padedantį rasti išeitį.

3.    Pradėkite taikyti taisyklingo ir reguliaraus kvėpavimo pratimus, skirdami pratimui kasdien po 12 minučių. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad taisyklingo kvėpavimo praktikos gerina žmogaus imunitetą, įgalina žmogų įvaldyti savo mintis bei mažina jaučiamą įtampą ir baimę.

Parengė psichologė Agnė Benikė

 

Блог http://webekm.com/ и още нещо.

Full premium theme for CMS

Bookmaker bet365 The best odds.

Lankomumas

Šiandien454
Vakar367
Šią savaitę1757
Šį mėnesį4872
Viso161756

2020 rugpjūčio 15, Šeštadienis 19:56